Tirpdomos kliūtys siekti aukštojo išsilavinimo

Data

2021 03 29

Įvertinimas
0
title.png

Valstybinis studijų fondas nuo 2015 m. vykdo ES struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamą projektą “Studijų prieinamumo didinimas”.

Projektas skirtas gerinti studijų prieinamumą studentams, turintiems negalios sąlygotų specialiųjų poreikių. Nors galime džiaugtis kasmet gerėjančia situacija, tačiau studentai, turinys individualių poreikių, siekdami aukštojo mokslo, vis dar susiduria su neįprastomis kliūtimis, sąlygotomis tiek studijų aplinkos apribojimų, tiek nelankstaus studijų proceso ir turi įdėti kur kas daugiau pastangų, nei dauguma studentų.

Prasidėjo šešti projekto metai. Vykdydamas projektą Valstybinis studijų fondas studentams, kuriems nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, skiria tikslines išmokas bei socialines stipendijas, talkina aukštosioms mokykloms pritaikant aplinką specialiųjų poreikių turinčiųjų studijoms, organizuoja specializuotus mokymus aukštųjų mokyklų dėstytojams, vadovams bei administracijos darbuotojams, viešinama informacija apie aukštojo mokslo studijų prieinamumo galimybes, gerąją patirtį bei teikiamą paramą.

Šiomis veiklomis siekiama visuotinai prieinamos, įtraukios, neribojančios ir nediskriminuojančios studijų aplinkos sukūrimo, kuri skatintų siekti aukštojo mokslo visus to norinčius, o turimi individualūs poreikiai netaptų kliūtimi.

Per tą laiką taip pat ir Projekto kolektyvas nemenkai išpruso: išmoko ir suprato, įgudo ir nuveikė.

Tikslinės išmokos ir socialinės stipendijos

Studentai, kuriems nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumo lygis gali gauti tikslines išmokas ir socialines stipendijas. Finansinė parama neišsprendžia visų problemų, su kuriomis studijų procese susiduria studentai, turinys negalią, tačiau dažnam tai yra ne tik pagalba, bet ir esminė prielaida studijoms.

Specialiųjų poreikių studentams studijų metu atsiranda įvairiausių papildomų išlaidų, kurių dalis yra sąlygota studijų proceso (išlaidos knygoms, mokymosi medžiagai), o dalis – būtent jų turimų specialiųjų poreikių ( išlaidos transportui, specializuota programinė įranga, speciali avalynė).

Kiekvienais metais Valstybinis studijų fondas vykdo teikiamos paramos efektyvumo stebėseną atlikdamas studentų, gaunančių minėtą paramą, apklausas. Absoliuti dauguma apklaustų studentų sutiko, kad finansinė parama ženkliai prisideda prie jų studijų proceso palengvinimo. Už tikslines išmokas studentai  įsigyja ypač mokslo proceso palengvinimui reikalingą kompiuterį ar kompiuterinę įrangą, išmaniuosius įrenginius, spausdintuvus, programinę įrangą ir pan. Kiti išmokas išleidžia medicinos prekėms ir priemonėms: klausos aparatų priežiūros priemonėms, akiniams, reabilitacinėms paslaugoms, maisto papildams ir kt. Dalis studentų nurodo tikslines išmokas išleidžiantys asistentų, korepetitorių, konspektuotojų paslaugoms įsigyti. Daugeliui tikslinės išmokos leidžia patogiau ir reguliariau atvykti į aukštąją mokyklą, dengti būsto arčiau aukštosios mokyklos nuomos sąnaudas. Jos praverčia laisvalaikiu, pramogoms ir rekreacijai.

Dauguma sutinka, kad studijuodami patiria papildomų išlaidų, kurių priešingu atveju nepatirtų. Kai kurie studentai atvirauja, jog negaudami šios finansinės paspirties, apskritai būtų susilaikę nuo studijų.

Paprašyti įvardyti didžiausias kliūtis studijų procese, paramos gavėjai dažniausiai nurodo aplinkos bei mokymosi medžiagos (ne)pritaikymą, tačiau išskiriamos ir tokios problemos, kaip stresas, nuovargis, asistento nebuvimas. Tokios studentų nurodomos problemos, kaip per didelis mokymosi tempas, pritaikytos konkrečiai negalios rūšiai (regos, klausos) mokymosi medžiagos trūkumas, sunkumai nuvykti iki aukštosios mokyklos bei pateikti į auditorijas tik patvirtina, kad finansinė parama, nors be gali svarbi, tačiau gali išspręsti tik dalį studentų problemų. Vieno semestro metu tikslines išmokas ir socialines stipendijas gauna apie 450 studentų, turinčių negalią. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. tikslinės išmokas bent kartą gavo 1558 studentai, iš viso išmokėta per 4,9 milijonų eurų, kurie, norime tikėti, studentams padėjo priartinti savo svajonės išsipildymą.

Specialiesiems poreikiams pritaikome studijų aplinką

Kaip rodo Valstybinio studijų fondo turimi duomenys, Lietuvos aukštosiose studijuoja studentai, turintys skirtingų negalios rūšių ir jų sąlygotų individualių poreikių. Vykdomų apklausų duomenimis, judėjimo negalią turi apie trečdalį paramos gavėjų, tiek pat nurodo turinys vidaus negalią, sąlygotą tokių susirgimų, kaip diabetas, autoimuninės ligos, onkologiniai susirgimai ir kt. Regos negalią turi apie 16 proc., klausos – 13 proc. apie 12 proc. nurodo turintys kompleksinę negalią, t.y. turimas sveikatos sutrikimas pažeidžia daugiau nei vieną organizmo sistemą. Apie 10 proc. turi psichikos negalią.

Projekto darbuotojai vertino, kaip aukštųjų mokyklų informacinė ir fizinė aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių turinčių studentų poreikiams, ieškojo būdų joms gerinti. Aplinkos pritaikymas – antra svarbi priemonė studijų prieinamumui užtikrinti.

Negalios rūšių įvairovė kelia nemažai iššūkių pritaikant studijų aplinką studentų individualiems poreikiams. Tenka pripažinti, kad aplinkos pritaikymas neapsiriboja keltuvų ar pandusų įrengimu, o turi būti kompleksiškas procesas, apimantis tiek fizinių kliūčių šalinimą, tiek paties požiūrio į studijų procesą ir jo metu galinčias kilti kliūtis, išplėtimą.

Projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ biudžetas aukštųjų mokyklų aplinkos pritaikymui buvo kuklus nuo pat pradžių: numatyta apie 290 tūkst. eurų. Suprasdama galimybių ribotumą, projekto komanda nekėlė ambicingų tikslų, o siekė, kad projekto vykdymo metu įsigytas ir projekto partneriams perduotas turtas taptų paskata, kai kuriems netgi pirmuoju žingsniu imtis iniciatyvos savo aukštąją mokyklą paversti patrauklesne studentams, turintiems individualių, negalios sąlygotų poreikių.

Apklausos bei betarpiškas bendravimas su pačiais studentais rodo, kad studijų procese gali kilti kliūčių, apie kurias dažnas net nesusimąsto. Pavyzdžiui, dėl prastai vėdinamų patalpų greičiau pavargstama, nuo stuburo problemų kenčiantiesiems nepritaikyti suolai, paskaitos prailgsta, trūksta poilsio kambarių, kur galėtų atsigerti, pailsėti, susileisti vaistus ir pan. Mokymosi medžiaga dažnai nėra pritaikyta turintiems regėjimo, klausos ir kt. negalią, jau nekalbant apie tokius sutrikimus, kaip disleksija. Vis dar pasitaiko atvejų, kai ir dėstytojai dėl įvairių priežasčių nėra linkę dalintis paskaitų medžiaga, nesistengia aiškiai, raiškiai kalbėti. Susiduriama ir su kitomis kliūtimis, kurios nebūtinai tiesiogiai nulemtos studentų turimos negalios, kaip andai dideli krūviai. Tokias problemas galėtų išspręsti asmeninis asistentas, priklausomai nuo studento poreikių, galintis tiek padėti nusigauti į reikiamas patalpas, tiek padėti konspektuoti paskaitos medžiagą, išversti mokymosi medžiagą į studentui priimtiną formatą (pvz. garsines knygas). Dažnai girdima problema – gestų kalbos vertėjų trūkumas, itin skaudžiai atsiliepiantis kurčiųjų galimybėms siekti aukštojo mokslo.

Projektas skyrė lėšas įrangai bei įvairioms priemonėms įsigyti, kurių labiausiai pageidavo aukštosios mokyklos. Yra buvę atvejų, ypač projekto vykdymo pradžioje, kai aukštosios mokyklos susidurdavo su keblumais identifikuojant konkrečios techninės ar programinės įrangos poreikį. Tai tik parodo, kokia svarbi aptariama projekto veikla. Valstybinio studijų fondo informacinės ir fizinės aplinkos pritaikymo specialistai konsultavo projekto partneres aukštąsias mokyklas dėl rinkoje esančios įrangos, padėjo identifikuoti poreikius. Buvo atvejų, kai konkrečios įrangos poreikis atsirasdavo kartu su negalią turinčiu studentu, pradėjusiu studijas toje aukštojoje mokykloje.

Įrangą aukštosioms mokykloms buvo suplanuota pirkti pagal atskiras studentų negalios rūšis. Įgyta regos negalios kompensacinės techninės ir programinės įrangos: stacionarūs ir nešiojami vaizdo didintuvai, teksto didinimo programinė įranga, Brailio rašto įtaisai (Brailio klaviatūros), programinė įranga, skirta skaitmeninį turinį koncertuoti į įvairias neįgaliųjų naudojamas versijas, DAISY garsinių knygų kūrimo programinė įranga bei DAISY skaitytuvai, ekrano skaitymo programinė įranga su balso sintezatoriumi lietuvių kalba, tekstą ekrane perskaitanti balsu, silpnaregiams pritaikytos klaviatūros, teksto atpažinimo ir skaitymo įrenginiai bei kt. įranga. Ypač džiaugiamasi brangiais Brailio rašto spausdintuvais, į kuriuos pačios aukštosios mokyklos vargu ar būtų ryžusios investuoti. Įsigyta judėjimo negalios kompensacinė įranga: nešiojamos sulankstomos rampos, reguliuojamo aukščio stalai ar kėdės bei prie stalų montuojami reguliuojami klaviatūrų padėklai – taip pat svarbi įranga, padėsianti aukštojoje mokykloje sukurti patogią ir ergonomišką darbo vietą.

Iš viso aukštosioms mokykloms skirtai įrangai išleista arti 226 tūkstančių eurų (suplanuota išleisti apie 290 tūkstančius eurų).

Mokymai Aukštųjų mokyklų darbuotojams bei renginiai

Siekiant studijų kokybės gerinimo aukštųjų mokyklų darbuotojams, dirbantiems su studentais, turinčiais negalią, organizuoti  mokymai, susitikimai, diskusijos studijų prieinamumo didinimo klausimais, analizuota, kokios aukštųjų mokyklų dalykinės kompetencijos ugdytinos.

Aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymai, kurių metu tiek akademinis, tiek administracinis personalas yra supažindinamas su Neįgaliųjų teisių konvencijos principais bei nuostatomis, įvairiomis negalios rūšimis, jų sąlygotais individualiais studentų poreikiais ir galimybėmis, priemonėmis, kaip šie poreikiai gali būti patenkinami, yra bemaž vieninteliai tokio pobūdžio specializuoti mokymai Lietuvoje. Mokymų programą rengė ir dalį pačių mokymų veda prof. Jonas Ruškus – Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, turintis ilgametę patirtį neįgaliųjų teisių užtikrinimo ir integracijos srityje. Taip pat mokymuose paskaitas skaito proc. D. Pūras, dr. Jūratė Ruškė ir kiti.

Mokymų teorinę dalį papildančios diskusijos, pasidalinimas darbo su neįgaliais studentais patirtimi bei unikalios mokymuose dalyvaujančių svečių patirtys visada sulaukia teigiamų dalyvių atsiliepimų. Mokymų metu asmenine studijų patirtimi dalijosi buvę ir dabartiniai Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų  bei VDU Švietimo akademijos (buvusio Lietuvos edukologijos universiteto) studentai. Martynas Vitkus bei Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora yra nuolatiniai projekto mokymų svečiai. Paskatintas prof. Jono Ruškaus, Kęstutis Vaišnora ėmėsi iniciatyvos ir 2017 m. Lietuvos kurčiųjų draugija kartu su Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacija ir Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus bendrija PAGAVA parengė oficialias rekomendacijas dėl studijų aplinkos pritaikymo pagal individualius klausos negalią turinčių studentų poreikius. Rekomendacijos paskelbtos Valstybinio studijų fondo tinklalapyje.

Iki šiol mokymų baigimo pažymėjimai jau įteikti 217 aukštųjų mokyklų deleguotų atstovų.

Apie projektą žino daugelis

Kuomet projektas pradėjo pirmus žingsnius, Valstybiniame studijų fonde apsilankė tuomečio 12-oko ir Balio Dvariono muzikos mokyklos moksleivio neregio Raigardo Daragano tėtis Rimantas. Jis norėjo sužinoti, kas gali laukti jo sūnaus aukštojoje mokykloje – kaip tam geriau pasiruošti, ar bus iš kur sulaukti pagalbos. Tai buvo pirmasis projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ informacijos sklaidos bandymas. 2016 m. Fonde svečiavosi jau buvę ir esanmi vykdomo projekto teikiamos finansinės paramos gavėjai – studentai  parolimpiečiai golbolininkai, iškovoję aukso medalius. 2017 m. – sulaukėme Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės narių, Lietuvos edukologijos universiteto studentų, taip pat pasaulio aukso medalininkų.

2017 m. devintą kartą Finansų ministerijai organizavus geriausių Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų „Europos burės“ rinkimus ir apdovanojimus, projektas išrinktas laimėtoju nominacijoje „Už investicijas į žmogų“. Ne vienąkart dalyvauta Europos socialinio fondo agentūros organizuojamame konkurse „Žingsniai“, kuriuose pažymėti bei apdovanoti mūsų pateiktų paraiškų šiam konkursui herojai, gaunantys projekto finansinę paramą nuo pat jo pradžios.

Žiniasklaidoje paskebta virš 10 publikacijų, kuriose aprašytos mūsų projekto dalyvių sėkmės istorijos, tarp kurių interviu su profesoriais Jonu Ruškumi ir Dainiumi Pūru, turinčiais neįkainojamą patirtį Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo srityje.

Dabar retas jaunuolis, turintis negalią, besiruošiantis siekti aukštojo mokslo, ar jo tėveliai, vidurinių mokyklų pedagogai nėra girdėję apie Valstybiniame studijų fonde vykdomą projektą. Kiekvienais metais skleista informacija apie studijų prieinamumui didinti skirtas priemones, sukurtas sąlygas jas suteikti greičiau ir patogiau  parodose STUDIJOS Vilniuje, STUDIJŲ MUGĖSE Kaune, dalyvavimas šalies aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja daugiausia studentų, turinčių negalią, renginiuose, paskleidė gerąją projekto patirtį. Šiandien visuomenei žinoma, jog studentų, turinčių negalią, teisės studijuoti bei pasirinkti norimą specialybę negali būti ribojamos. Džiaugiamės, kad su kiekviena diena, nors ir mažais žingsneliais, tačiau judame link visuotinai prieinamo aukštojo mokslo, atviro visiems, nepriklausomai nuo turimos negalios ar individualių poreikių.