2021-10-13

Regėjimo negalia neužgožė svajonės iškovoti paralimpinį medalį ir gauti universiteto diplomą

Tokijo paralimpinių žaidynių prizininkas plaukikas Edgaras Matakas pasiekęs savo karjeros aukštumas nežada sustoti – po trejų metų laukia parolimpiada Paryžiuje ir svajonė iškovoti aukso medalį. Regėjimo negalia nesutrukdė pasiekti ir kito užsibrėžto tikslo – šiais metais Edgaras apgynė aukštojo mokslo bakalaurą.

23-ejų metų plaukikas Edgaras Matakas dalyvavo 2016 m. dalyvavo Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse, 2017 m. pasaulio neįgaliųjų plaukimo čempionate Meksikoje iškovojo aukso medalį, 2021 m. laimėjo tris aukso medalius Europos čempionate, o Tokijo paralimpinėse žaidynėse laimėjo bronzą. Prieš ketverius metus E.Matakas tapo ir Lietuvos sporto universiteto studentu, o šiais metais įgijo Treniravimo sistemų programos bakalaurą.

Asmeninio arch. nuotr./Edgaras Matakas Tokijo Olimpinėse žaidynėse

Pasirinkti studijas įkvėpė treneris

E.Matakas pradėjo lankyti baseiną nuo 12–13 metų, tačiau pasak jo paties, tai buvo daugiau žaidimai vandenyje. Su profesionaliu plaukimu Edgaras susipažino tik 15 metų, kai prarado regėjimą. „Nuo vaikystės daug laiko praleidau su treneriu, todėl labai žaviuosi šia profesija. Mačiau, kiek mano pirmasis treneris Ramūnas Leonas atiduoda savo laiko ir energijos, kiek suteikia motyvacijos, paskatinimo savo auklėtiniams. Tai lėmė ir mano studijų programos pasirinkimą“, – sako plaukikas.

Studijos LSU leido sėkmingai suderinti profesionalaus sportininko karjerą ir studijas. „Sporto universitete nėra sudėtinga rasti laiko treniruotėms, sporto stovykloms ir studijoms, suderinti visų užsiėmimų grafikus. Sudarytos visos sąlygos, kad sportininkas ir mokytųsi, ir siektų karjeros aukštumų. Dėl tokio palankaus požiūrio į profesionalų sportą ir pasirinkau šį universitetą“, – tvirtina E.Matakas.

Studijos prieinamos regėjimo negalią turintiems studentams

2017 metais pradėjęs studijuoti LSU, E.Matakas prisimena, kad tuo metu paskaitos vyko kontaktiniu būdu, niekas net negalvojo, kad gali prasidėti pandemija. Tik paskutiniai studijų metai buvo neįprasti, prasidėjo nuotolinės paskaitos internetu. „Man labai padėjo dėstytoja, mano bakalauro darbo vadovė Ilona Zuozienė, kuri paruošdavo medžiagą „Word“ formatu, kad mano kompiuteris galėtų perskaityti tekstą“, – pasakoja sportininkas.

Asmeninio arch. nuotr./Edgaras Matakas su treneriu

Pačios studijos irgi buvo prieinamos neregio negalią turinčiam studentui. „Naudoju specialias kompiuterines programas, kurias gali perskaityti medžiagą, todėl nekyla didelių sunkumų“, – teigia E.Matakas.

Vis dėlto, studijuojant treniravimo sistemų programą, Edgarui teko susidurti su tam tikromis problemomis: sunkiau atlikti praktiką, negali išmėginti kitų sporto šakų, nes to neleidžia regėjimo negalia.

Studijuoti padeda specialios programos

E.Matakas naudojasi kompiuteriu ir telefonu, kuriuose įdiegta įgarsinimo programa, „perskaitanti“ viską, kas matyti ekrane. Tačiau ši programa negali įgarsinti nuotraukų ar vaizdo įrašų. Edgaras sako, kad universitete dėstytojai į tai atsižvelgia ir užduočių, susijusių su nuotraukų ar vaizdo įrašų analize, nereikia atlikti, nes tai neįmanoma.

Kompiuterinėmis įgarsinimo programomis regėjimo negalią turintys žmonės naudojasi jau seniai – dar besimokydamas vidurinėje mokykloje E.Matakas su jomis susipažino. Jam neteko bendrauti su panašaus likimo žmonėmis, kurie mokėsi tais laikais, kai dar nebuvo tokių technologijų: „Net neįsivaizduoju, su kokiomis problemomis jie susidurdavo. Akivaizdu, kad dabar neregiai turi visas galimybes studijuoti ir įgyti specialybę.“

Edgaras mano, kad regėjimo negalią turintis žmogus gali įstoti į bet kurią pasirinktą aukštąją mokyklą, tereikia tik noro: „Jei kyla kokių nors problemų, reikia ieškoti, kas padėtų jas išspręsti ir visos kliūtys bus įveiktos.“

Asmeninio arch. nuotr./Edgaras Matakas 

Apie trenerio darbą dar nesvarsto

Pasaulio, Europos čempionas ir Tokijo parolimpiados prizininkas E.Matakas ne tik pasiekė profesionalaus sporto aukštumas, bet ir baigęs universitetines bakalauro studijas įrodė, kad fizinė negalia nėra kliūtis siekti savo tikslų: „Kiekvienas žmogus užsibrėžia, ko jis nori pasiekti. Aš norėjau sportuoti, gauti aukštąjį išsilavinimą ir džiaugiuosi, kad man tai pavyko. Svarbiausia, siekti pačių geriausių rezultatų ir nesustoti.“

Įgijęs LSU Treniravimo sistemų programos bakalaurą, E.Matakas dar nesvarsto tapti treneriu ir negalvoja apie tai, kaip universitete įgytas žinias pritaikys savo darbe: „Teorinės žinios visada yra gerai, bet sėkmę darbe lemia praktika.“

Edgaras prisipažįsta, kad sunkiai įsivaizduoja savarankišką trenerio darbą, nebent kartu dirbtų ir regintys treneriai. „Dar nesvarsčiau, kaip galėčiau dirbti šį darbą, todėl kol esu jaunas, kol sekasi, visas pastangas sutelkiu į savo profesionalaus sportininko karjerą“, – teigia plaukikas. Vis dėlto, Edgaras mano, kad kaip treneris būtų užsispyręs, mokantis motyvuoti vaikus, parodantis kaip save atskleisti, kaip atiduoti visas savo jėgas ir siekti svajonių ne tik plaukimo takelyje, bet ir asmeniniame gyvenime.

Asmeninio arch. nuotr./Edgaras Matakas su treneriu

Laimėtas bronzos medalis sukėlė dvilypius jausmus

Tokijo paralimpinėse žaidynėse laimėjęs bronzą, E. Matakas pajuto nusivylimą, nes vyko į Japoniją jausdamasis pasaulinis lyderis, vienintelis demonstruojantis geriausius rezultatus: „Mane vedė mintis, kad noriu laimėti auksą. Tačiau tokioje trumpoje rungtyje lemia daug faktorių – uždelstas startas, netikslus finišas. Iš pradžių buvo skaudu, bet vėliau pajutau džiaugsmą – juk vis dėlto iškovojau paralimpinį medalį. Žinojimas, kad įsirašiau į sporto istoriją yra daug malonesnis, nei savigrauža. Juk sportininko geriausi karjeros metai labai greitai prabėga“, – sako parolimpinis prizininkas.

Sportininkas svarsto apie netolygiai paskirstytas premijas už olimpinius ir paralimpinius medalius tarp sveikų ir negalią turinčių sportininkų: „Atiduodu visas savo jėgas, kad pasiekčiau aukščiausius apdovanojimus. Tai mano darbas, kuriam skiriu visą savo laiką. Ypač daug pastangų reikalauja plaukimas, per dieną turiu 2–3 treniruotes. Už pastangas turi būti atlyginta, nes vien už „ačiū“ nepragyvensi. Nemanau, kad teisinga skirstyti sportininkus į olimpietį ar paralimpietį, visi esame vienodi. Nors paralimpiečiai varžosi kitose rungtyse, bet ir mums yra labai sunku, turime daug kovoti, kad pasiektume prizines vietas. Teisingiausia, kad neliktų tokios atskirties.“

Į priekį veda svajonė laimėti auksą

Tokijo paralimpiniu žaidynių bronzos medaliu Edgaras pirmiausia pasidalijo su mažąja sesute, kuriai 5-eri metukai, bet ji visada stebi brolio varžybas ir yra didelė brolio fanė. „Užkabinau sesutei medalį, ji buvo tokia laiminga, šiam laimėjimui suteikė dar daugiau spalvų“, – šypsosi Edgaras. Jis norėtų, kad sesutė taptų plaukike, tačiau svarbiausia, kad ji siektų savo svajonių, todėl palaikys bet kokį jos sprendimą.

Edgaras prisimena, kad jo šeimoje niekas negalvojo, kad jis taps paralimpiniu čempionu: „Nors man visą laiką sportas sekėsi geriau nei mokslai, niekas nesitikėjo, kad pasieksiu tokių sporto aukštumų.“

E.Matakas po trejų metų Paryžiuje planuoja startuoti paralimpinėse žaidynėse ir įgyvendinti savo svajonę – laimėti auksą.

Sėkmingoms studijoms – finansinė parama

Edgaro istorija įkvepia ir Valstybinis studijų fondas džiaugiasi, galėdamas prisidėti prie tokių istorijų kūrimo.

Fondo vykdomo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ tikslas – didinti studijų prieinamumą asmenims, turintiems negalią. Projekto dalyviai studijų metu turi galimybę gauti finansinę paramą – tikslines išmokas, skirtas papildomomis su studijomis susijusioms išlaidoms padengti.

Tikslines išmokas gali gauti visų pakopų studijų studentai, kuriems nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis. Išmokos skiriamos vienam studijų semestrui ir reikalavimus atitinkantys studentai jas gali gauti visą studijų laikotarpį.

Vykdydamas projektą „Studijų prieinamumo didinimas“ Valstybinis studijų fondas siekia kompleksiškai didinti studijų prieinamumą asmenims, turintiems negalią, todėl ne tik teikia finansinę paramą studentams, tačiau vykdo mokymus aukštųjų mokyklų darbuotojams, perka ir aukštosioms mokykloms perduoda fizinės bei informacinės aplinkos pritaikymui skirtą techninę ir programinę įrangą, dalyvauja studijų renginiuose skleisdamas informaciją apie studijų prieinamumo didinimą.