Neįgalumas – ne kliūtis studijoms universitete: turintieji specialiųjų poreikių motyvuojami lanksčia sistema

Data

2020 03 31

Įvertinimas
0
studentai-1.jpg

„Studentai su negalia yra tokie pat svarbūs kaip ir visi kiti. Jų teisės studijuoti ir pasirinkti norimą specialybę negali būti ribojamos“, – įsitikinusi Valstybinio studijų fondo atstovė, projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ vadovė Ieva Rutavičiūtė.

Valstybinis studijų fondas vykdo projektą „Studijų prieinamumo didinimas“ (toliau – Projektas), bendrai finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, skirtą gerinti studijų sąlygas studentams, turintiems negalią.

Beveik penkerius metus paramą neįgaliesiems administruojanti pašnekovė drauge su Valstybiniu studijų fondu siekia gerinti studijų sąlygas ir jų prieinamumą tokiems studentams. Viena Projekto funkcijų ir prioritetas – aukštųjų mokyklų pritaikymas specialių poreikių turintiems studentams.

„Norime išplėsti požiūrį, kad studentams, turintiems negalią, mokymosi aplinka gali būti pritaikyta, perkame įvairią techninę ir programinę įrangą, kurią perduodame aukštosioms mokykloms. Taip pat organizuojame mokymus aukštųjų mokyklų darbuotojams, jų tikslas – padėti suprasti skirtingas negalias turinčių studentų poreikius, pristatyti fizinės aplinkos ir studijų proceso pritaikymo būdus ir priemones“, – kalbėjo I.Rutavičiūtė.

Pasak jos, svarbu suprasti, kad nors nauji sprendimai palengvina studijas specialiųjų poreikių studentams, jie nėra orientuoti tik į konkrečią negalią, o tarnauja visiems, yra universalūs, todėl reikalingi daug platesnei grupei žmonių.

„Siekiame diegti ir universalų, plačiai pritaikomą dizainą. Tarkime, šaligatvių bortų nuleidimas svarbus ne tik neįgaliesiems, jis pasiteisina ir vyresniems žmonėms, ir mamoms su vežimėliais“, – komentavo I.Rutavičiūtė.

Stdentai su užrašais

Tačiau ne visus sumanymus pavyksta sėkmingai įgyvendinti, kartais koją pakiša tai, kad kai kurių universitetų pastatai saugomi kultūros paveldo, o kartais tenka ir su požiūriu susidurti, jog neįgaliesiems diplomas apskritai... nereikalingas. „Džiaugiamės, jog atsiranda tokių švyturių kaip Vilniaus, Vytauto Didžiojo ar Šiaulių universitetai – jie supranta poreikį, plėtoja iniciatyvas ir gerina aplinką taip, kad aukštosios mokyklos tampa vis patrauklesnės specialiųjų poreikių turintiems studentams, jiems nebereikia užsidaryti namuose“, – sakė pašnekovė.

Projektas „Studijų prieinamumo didinimas“ negalią turintiems studentams padeda ir finansine prasme – turintiems mažesnį nei 45 proc. darbingumą skiria 156 eurų tikslinę išmoką ir 126,75 Eur socialinę stipendiją.

Visapusiškos paramos svarbą minėtiems studentams pripažįsta ir šalies aukštosios mokyklos. Viena jų – Vytauto Didžiojo universitetas. Pasak universiteto Studentų reikalų departamento direktoriaus Manto Simanavičiaus, V.D.U. buvo vienas pirmųjų universitetų, kurie po šalies Nepriklausomybės atkūrimo pradėjo kviesti negalią turinčius studentus siekti aukštojo mokslo. Todėl dėmesys negalią turintiems studentams – visuomet buvo ir yra universiteto prioritetų sąraše.

„Siekiame būti draugiški neįgaliesiems, norime, kad negalią turintis studentas jaustųsi lygiavertis visiems kitiems. Universiteto statute įrašyta – tokiems studentams turi būti taikomas specialus studijų procesas, todėl nuosekliai dėl to dirbame“, – 15min kalbėjo M.Simanavičius.

Jo teigimu, V.D.U. reguliariai atlieka negalią turinčių studentų apklausą, teiraujasi apie jų poreikius. „Dažniausiai tie poreikiai – abstraktūs, studentai nori, kad būtų sudarytos palankios sąlygos mokytis, jei jie pajustų paūmėjimus, kad būtų galima pavėlinti, atidėti egzaminus, sustabdyti studijas, galbūt pasiimti akademines atostogas, taip pat – konsultuotis individualiai, mokytis nuotoliniu būdu“, – pasakojo universiteto atstovas.

Studentai gamtoje

Į studijas lanksčiai reaguoja ir dėstytojai – esant poreikiui jie studentus moko individualiai, lanko juos namuose. Tiesa, tokie atvejai dabar retesni nei prieš keletą metų, tam įtakos turi vis labiau tobulėjančios galimybės, paties universiteto pritaikymas.

„Žinoma, viskas priklauso nuo negalios formos, tačiau darome kiek galime: pastatai turi nuolydžius, pandusus, liftus, yra įrengtos specialios parkavimosi vietos, įeigos. Iš Valstybinio studijų fondo gauname įvairios programinės įrangos, kuria naudojasi studentai, turintys regos sutrikimų: vaizdo didintuvų, Brailio rašto spausdintuvų. Nors ne visi dalykai pasiteisina – tarkime, Brailio raštas nebėra toks populiarus kaip anksčiau, studentai naudojasi naujesniais technologiniais sprendimais, programine įranga“, – pasakojo M.Simanavičius.

V.D.U. atstovo teigimu, svarbiausias universiteto uždavinys – spręsti problemas infrastruktūriškai – integruoti tai, kas būtų aktualu visiems, neišskiriant tų, kurie turi negalią. Kita vertus, siekiama, kad kuo labiau šie studentai jaustųsi motyvuoti studijuoti, kad norėtų, būtų suinteresuoti baigti aukštąjį mokslą.

„Universitetas suteikia mokesčių už studijas lengvatas tiems, kurie gerai mokosi. Taip pat suteikia galimybę išvykti studijuoti į užsienį, skiriame papildomų pinigų besimokantiems pagal „Erasmus“ programą. Turime įvairias negalias turintiems studentams pritaikytą poilsio kambarį – čia galima atsipalaiduoti ir masažo kėdėje, o ir tiesiog ramiai atsikvėpti, išgerti arbatos. Džiaugiamės, kad turime tokių studentų, kurie yra pavyzdys visiems kitiems – tarkime vienai merginai negalia netrukdė baigti bakalaurą, įgyti du magistro diplomus, rašyti knygas, nors ji visiškai paralyžiuota. Čia toks radikalesnis atvejis, tačiau apskritai pastebime, kad dažniau mokytis į universitetą įstoja turintys vis sunkesnes negalias“, kalbėjo M.Simanavičius.

Sėkmingais pavyzdžiais džiaugiasi ir Vilniaus universitetas. Pasak universiteto Lygių galimybių koordinatorės Linos Garbenčiūtės, nuo 2017-ųjų, kai čia buvo patvirtintas planas ir strategija „Atviras neįgaliesiems universitetas“, situacija tik gerėja – didėja prieinamumas specialių poreikių turintiems studentams.

„Anksčiau kalbėjome tik apie negalią, o dabar – ir apie lygybę, įvairovę. Dar 2017 metais pradėjome nuo paprastų dalykų – laiptų, pakopų, tualetų pritaikymo. Vilniaus universitetas yra milžiniškas, kasmet turime sąrašą, ką reikia tobulinti, nors yra vietų, kur fizinio prieinamumo klausimas – išties skausmingas, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje esant Šv. Jonų bažnyčia“, – kalbėjo L.Garbenčiūtė.

Pasak jos, sprendimų, kaip pritaikyti pačioje sostinės širdyje, universiteto kieme esančioje bažnyčioje lankytis turintiems negalią, ieškoma jau kelerius metus. Tačiau procesai stringa, nes pastatas įtraukas į kultūros paveldo sąrašą. „Architektai turi idėjų, tačiau neturi licencijų dirbti su paveldu, o tie, kas turi licencijas – neapsiima tokių mažų objektų. Intensyviai ieškome sprendimų, nes Šv. Jonų bažnyčioje vyksta ir diplomų atsiėmimai, ir įvairūs koncertai, o ir mišios – lankytis čia aktualu daugeliui“, – pasakoja universiteto atstovė.

Studentai bendrauja

Tačiau ne tik fizinė negalia yra negalia, V.U. mokosi ir įvairias psichosocialines negalias turintys studentai, kuriems universitetas padeda sudaryti individualų mokymosi planą, prisitaiko prie konkrečių poreikių – esant reikalui gali suteikti papildomo laiko pasiruošti, atidėti studijas, – į kiekvieną žmogų atsižvelgiama individualiai, su kiekvienu asmeniškai kalbamasi.

„Praėjusiais metais V.U. pasitvirtino individualizavimo studijų tvarką, todėl dabar studentai, turintys negalią, studijas gali taikyti pagal savo poreikius. Mes nežiūrime, ar žmogus turi ar neturi neįgaliojo pažymėjimą, daug svarbiau – kokių su sveikata susijusių poreikių jis turi. Apskritai studentus skatiname apie tai kalbėtis, tik taip galėsime atliepti jų poreikiams“, – sakė L.Garbenčiūtė.

Ji taip pat patikino, kad matanti didžiulę naudą Valstybinių studijų fondo dėstytojams organizuojamiems mokymams. Šie esą itin pasiteisino – universiteto darbuotojai ne tik ėmė geriau suprasti specialių poreikių turinčius studentus, bet ir patys tapo labiau motyvuoti jiems padėti studijų procese.

Specialių poreikių turintiems studentams pritaikyta ir Šiaulių universiteto infrastruktūra, biblioteka, studijų vykdymo ir laisvalaikio erdvės.

„Šiaulių universitetas yra atviras ir pritaikytas įvairią negalią turintiems žmonėms. Čia įrengti specialūs užkėlimai, nuvažiavimai, liftai, keltuvai neįgaliųjų vežimėliams, reguliuojamo aukščio stalai, dalyje universiteto erdvių įrengti takai ir erdvūs koridoriai“, – 15min sakė universiteto Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos direktorė Sonata Tenytė.

Pasak jos, Šiaulių universiteto bendruomenės nariai, studentai, Šiaulių miesto ir regiono gyventojai gali naudotis įranga, skirta asmenims, turintiems regėjimo sutrikimų – universiteto bibliotekoje įrengti teksto didintuvai, speciali teksto skaitymo programinė įranga su garso sintezatoriumi, reljefinis spausdintuvas, vaizdo didinimo sistema su skaitymo funkcija. „Sąlygų gerinimas vyksta nuolat atsižvelgiant į studijuojančiųjų su negalia studentų poreikius, naujoves, galimybes“, – tikina S.Tenytė.

Bendraudama su negalią turinčiais studentais ji sako dažnai girdinti teigiamus atsiliepimus apie žmogišką ir šiltą ryšį su dėstytojais ir studijų draugais – nuoširdus, draugiškas, šiltas ir profesionalus darbas ir bendravimas – ne ką mažiau svarbu nei patogiai išvystyta infrastruktūra.

„Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo sveikatos būklės, turi teisę pretenduoti į kokybiškas ir patogiai pritaikytas studijas – aukštojo mokslo išsilavinimą. Mūsų, kaip švietimo įstaigos, tikslas ir uždavinys yra tokias sąlygas studentams, turintiems negalią, suteikti, užtikrinti ir atsižvelgti į esamus poreikius“, – sakė S.Tenytė.

Studentai treniruojasi

 

Pasak jos, Šiaulių universitete didžioji dauguma dėstytojų turi ir pedagoginį išsilavinimą, yra baigę edukologijos, švietimo vadybos mokslus. Tiems, kurie negali fiziškai dalyvauti paskaitose – suteikiama galimybė studijuoti nuotoliniu būdu.

„Neįgalieji Šiaulių universitete yra itin svarbi sritis. Vykdome ir Specialiosios pedagogikos, logopedijos studijas, kurios tiesiogiai orientuotos į specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Esame pasiruošę turinčių negalias priėmimui, o esant poreikiui atitinkamą atvejį sprendžiame individualiai“, – tikino pašnekovė.