Neįgalieji studentai - ko trūksta iki išsvajoto aukštojo mokslo diplomo?

Data

2016 09 21

Įvertinimas
0
moteris-neigaliesiems-skirtame-vezimelyje-57befb2cb9f51.jpg

123rf.com nuotr. / Moteris neįgaliesiems skirtame vežimėlyje

 

Sutikite, jog ne kiekvienas jaunuolis, turintis negalią, savo išgalėmis šiandien siektų aukštojo išsilavinimo. Kiek įvairiausių priemonių, papildomų lėšų reikalauja studijos aukštojoje mokykloje! 

 

Uždaras ratas: aplinka nepritaikoma neįgaliesiems, nes neva nėra tokių studentų

 

Ar prisimenate tą akimirką, kai sužinojote, jog įstojote į pasirinktą studijų programą? Kokios mintys sukosi galvoje pirmą kartą žengiant universiteto koridoriais?

 

Bakalauro studijas Vilniaus universiteto (toliau - V.U.) Užsienio kalbų institute baigęs ir šiuo metu į magistrantūrą įstojęs Matas Geležauskas, pirmą kartą įžengęs į senuosius Alma mater rūmus, pirmiausia skaičiavo minutes, kiek jam, vaikštančiam pasiremiant lazdomis, užtruks nukakti iš vienos auditorijos į kitą. Vaikinas jau buvo persigandęs, tačiau lengviau atsikvėpė iš studijų kuratorių išgirdęs, jog pertraukos universitete trunka pusvalandį.


„Didžiausi pokyčiai prasidėjo pastaraisiais metais. V.U. ruošia strategiją, kurios tikslas yra aplinkos pritaikymas neįgaliesiems. Peržiūrėjau, „ant popieriaus“ planas tikrai gražus, apie viską... na, beveik apie viską pagalvota, dabar svarbiausia – ar pavyks jo laikytis? Nes tos pačios problemos tebeegzistuoja nuo pat mano įstojimo į universitetą laikų. Panašu, kad dabar jau pajudėsime iš „mirties taško“..., – svarstė studentas.


Jis pripažino, jog  universitete, kuriame jis studijuoja,  aplinkos pritaikymas neįgaliesiems labai priklauso nuo skirtingo fakulteto. Anot vaikino, kaip tyčia Filologijos ir Užsienio kalbų institute šiuo požiūriu dar gana liūdna padėtis. Tačiau vaikinas, kiekvieną pertrauką optimistiškai įveikiantis ne vieną laiptų pakopą, juokauja, kad tarp paskaitų sveika ir pasportuoti.

 

Per ketverius metus jis universitete teigia prisiklausęs panašių argumentų: „Kodėl reikia pritaikyti fakultetus neįgaliesiems? Jų universitete praktiškai nėra!“.


„Gerbiamieji, todėl jų ir nėra! Aš juk suprantu, kad viskas kainuoja. Tačiau galima sudaryti veiksmų planą ir jį įgyvendinti palaipsniui, dalimis...“, – sakė M. Geležauskas.

 

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus universitetas



Bendravimas su dėstytojais nekelia problemų

 

Lietuvos universitetų ir kolegijų studentai, turintys negalią, dėkingi aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja, darbuotojams ir bendramoksliams, kurių dėka jiems kur kas lengviau įveikti per studijų metus aukštojoje mokykloje kylančius sunkumus. Deja, dar toli gražu ne visas auditorijas galima pasiekti  sėdint ratukuose, toli gražu ne visos studijų programos adaptuotos turintiesiems klausos ar regos negalią.

 

M. Geležauskas taip pat nepaprastai dėkingas savo aukštosios mokyklos bendruomenei, ne vieną kartą palengvinusiai jam taip sudėtingą studijų kasdienybę. 
„Įstojęs, atėjęs iš vidurinės mokyklos suolo, baiminausi, tačiau labai nustebau, kaip šiltai čia mane sutiko. Baigiau dvi studijų programas per ketverius metus ir negalėčiau pasiskųsti nė vienu dėstytoju.  Ir nors žmogiškieji santykiai kur kas svarbiau už aplinką, tačiau kaip mums, tegalintiems judėti vežimėliais, pagelbėtų vienas kitas pandusas! “, – kalbėjo magistrantas.


M. Geležauskas, būsimasis vertėjas,   naudojasi ir  projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ teikiamomis tikslinėmis išmokomis, skirtomis studentams, turintiems negalią.


Pasak šio Projekto  vadovės Ilonos Jacob,   investicijos į neįgaliesiems skirtą įrangą bei piniginė parama jiems,  reikalinga tarsi oras. O  aukštosios mokyklos palaipsniui turėtų tapti ypatingai atviromis studentams, turintiems specialiųjų poreikių.

 

„Mūsų įdirbis nenueina veltui: neįgaliųjų studentų aukštosiose mokyklose daugėja. Tačiau rankos nusvyra, kai gauni informacijos, jog ,tarkim, mūsų nupirktas kopiklis arba neįgaliesiems skirta programinė įranga guli kur nors neišpakuota...  - dalinasi įspūdžiais I. Jacob. 

Investicijos į infrastruktūrą? Jas kompensuoja nuoširdus pokalbis

V.U. neįgaliųjų reikalų koordinatorė Indrė Širvinskaitė dalijasi nuomone apie rengiamą bei Mato minėtą strategiją „Atviras neįgaliesiems universitetas“.

„Anksčiau tokio sistemingo darbo šioje srityje išties trūko. Dabar įsteigti du neįgaliųjų reikalų kuratorių etatai ir mes daug dirbame ruošdami šią strategiją. Skiriame dėmesio įvairioms sritims: nuo šrifto dydžio pritaikymo iki personalo kompetencijų ugdymo, negalią turinčių asmenų įdarbinimo“, – sakė I. Širvinskaitė.


Pašnekovė veiksmų ėmėsi jau nuo pirmųjų mokslo metų dienų: į pirmuosius kursus įstojusieji, turintieji negalią, kviesti į individualias konsultacijas, norėta sužinoti,  ko jiems studijuojant galėtų prireikti.


„Dalis studentų dėkojo už pakvietimą ir teigė, kad jiems nieko nereikia. Tokia nuomonė paneigia mitą, kad tam, jog pritaikytum universitetą neįgaliesiems, reikia didelių investicijų. Didžiajai daliai iš maždaug 20-ies neįgalių pirmakursių reikia minimalios pagalbos“, – sakė neįgaliųjų reikalų koordinatorė. 
Pavyzdžiui, studentai prašo, kad dėstytojas kalbėtų į mikrofoną, kad egzamino užduotys būtų pateiktos didesniu šriftu.

 

Pasitelkus Lietuvos žmonių su negalia sąjungą (projektas „Be slenksčių“) įvertinta universiteto aplinka, gautos vertingos rekomendacijos dėl jos pritaikymo studentams, turintiems negalią

 

Ir bibliotekos, ir neseniai atvėręs duris Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras turi ir Brailio rašto spausdintuvus, ir akliesiems pritaikytas darbo vietas. Ši įranga įsigyta taip pat  Valstybinio studijų fondo iniciatyva, kai jis trejetą metų sėkmingai vykdė projektą „Studijų prieinamumo didinimas specialiųjų poreikių studentams“ .

 

Eriko Ovčarenko/dienraščio „15 minučių“ nuotr./Vytauto Didžiojo universitetas

 

Aukštosiose mokyklose daugėja studentų,  turinčių itin sunkią negalią


Kauno Vytauto Didžiojo universitete (toliau – V.D.U.) šiuo metu studijuoja  98 studentai, turintys negalią. Kaip juokauja Studijų reikalų tarnybos direktorius Mantas Simanavičius, kauniečiai beveik galėtų pretenduoti į „Neįgaliesiems draugiškiausio universiteto“ titulą. 

„Paskutinių metų tendencija: daugėja  turinčiųjų sunkesnę, sudėtingesnę negalią. Va turime magistrantę, kuri visiškai negali judėti, tačiau baigė vienas magistrantūros studijas, išleido keletą knygų, ir vėl įstojo toliau mokytis“, – sakė Studijų reikalų tarnybos direktorius. Kaip žinia, studijuodama ji naudojosi taip reikalinga Fondo teikiama finansine parama. 

Dauguma šios aukštosios mokyklos pastatų  naujai pastatyti arba rekonstruoti, todėl juose lengva įrengti takus arba keltuvus neįgaliųjų vežimėliams. Įsigyti reguliuojamo aukščio stalai, laiptų atbrailos pažymėtos ryškiomis linijomis, kad jas matytų silpnaregiai. Skaityklose įrenti vaizdo didintuvai ir kita programinė įranga, leidžianti išsididinti medžiagą, specialios pelės, skirtos motorikos sutrikimų turintiems studentams. Šią įrangą taip pat nupirko ir perdavė Fondas.

 

„Turime patalpą, kurioje įrengta masažo kėdė, būtina kai kuriems studijuojantiesiems, kad nesusitraukinėtų raumenys. Tad pasimasažavę jie gali toliau lankyti  paskaitas“, – sakė M. Simanavičius.


 Vis tik,  M. Simanavičiaus teigimu, sunkiausia būtų studentams, turintiems negalią, pritaikyti tyrimų laboratorijas – kol kas tai finansiškai neįkandama. 

Visi mes žmonės – negalia gelbsti ir per egzaminą

 

Neįgaliesiems stengiamasi užtikrinti lengvą atvykimą į universitetą ir tam kartais tereikia bendradarbiavimo, o ne papildomų lėšų. Kauniečius studentus į paskaitas atveža ir palydi „Socialinio taksi“ vairuotojai, su savivaldybe sutarta, kad pro šalia esančią autobusų stotelę važiuotų žemagrindis viešasis transportas, šviesoforai būtų įgarsinti.

 

„Infrastruktūra lieka infrastruktūra,  tačiau neįgaliesiems labai svarbus bendravimas, žmogiškasis ryšys. Atėję susitvarkyti finansinių reikalų tuo pačiu pasidalina, kaip praleido vasarą, kas pasikeitė, kaip jie gyvens šiais metais “, – pastebi M. Simanavičius.



Pašnekovas iškelia ir  kitą medalio pusę: negalia bandoma ir pasinaudoti. Pasitaikė atvejų, kai atsiskaitymo metu pagautas besižvalgantis į suolo draugo užrašus studentas pareiškia, jog neišmoko dalyko, nes neprigirdi ir negali pats visko pasižymėti...

 

„Iškilus akademinio sąžiningumo klausimui priimti sprendimą tampa sudėtinga... Mums padeda Valstybinio studijų fondo organizuojami mokymai dėstytojams ir kitiems universiteto darbuotojams. Ten kalbama apie elgesio su neįgaliaisiais etiką“  , – atskleidė M. Simanavičius.

 

Kaip būtų apmaudu, jei jaunas žmogus, turintis negalią, įstojęs į aukštąją mokyklą, turėtų atsisakyti svajonės įgyti diplomą vien todėl, kad neįgalėtų atvykti į pagrindinę auditoriją. Argi ne absurdiška priežastis? Valstybinis studijų fondas vieną po kitos rauna tokias priežastis, aktyviai padėdamas 38 projekto „Studijų prieinamumo didinimas“ partnerėms aukštosioms mokykloms įsileisti neįgaliuosius studentus.

 

Aukštosioms mokykloms planuojama pirkti įvairaus turto, skirto informacinės ir fizinės aplinkos gerinimui (kopikliai, specializuoti stalai ir kėdės, vežimėliai krepšiniui, silpnaregiams pritaikytos klaviatūros, brailio rašto spausdintuvai ir kita). Visose šalies aukštosiose mokyklose besimokantieji, turintys negalią, gali pretenduoti į 152 eurų per mėnesį tikslines išmokas. 2015 m. rudens semestro metu jas gavo 686 , pavasario – 647 studentai.

 

Pasak projekto vadovės I. Jacob, kartais tereikia labai nedaug, kad jaunuolis, turintis negalią , pasiektų savo tikslą , gautų aukštojo mokslo diplomą, kuris suteikia galimybę šiems žmonėms kurti pilnavertį gyvenimą, dirbti ir užsidirbti, ir išgyventi ne vien iš valstybės paramos.