ES fondų lėšos − studentams, turintiems negalią

Data

2018 10 04

Įvertinimas
0
ESfondulesos3.png

Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas), vykdydamas projektą „Studijų prieinamumo didinimas“ (toliau – Projektas), bendrai finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir skirtą studentams, turintiems negalią, yra ne vieno šimto sėkmės istorijų liudininkas.

Nuo projekto pradžios bent kartą finansine parama pasinaudojo apie 1200 aukštųjų mokyklų studentų. Svajūnas Birgiolas – vienas jų.

– Esate silpnaregis iš prigimties?

– Taip. Matau tik dešine akimi. Man nustatytas 10 procentų darbingumas.

– Jūsų vaikystė...

– Prisimenu save trimetį, kai gimtajame Jurbarke lankiau darželį „Ąžuoliukas“ ir pradėjau nešioti akinukus. Mano bendraamžiai nelabai suprato šios problemos, neretai ir pasityčiodavo. Šios vaikystės pamokos išmokė mane ateityje vengti nemalonių konfiktiškų situacijų, stengiausi išaugti draugišku ir kultūringu žmogumi.

– Iš ko sulaukdavote daugiausia paguodos?

– Darželyje mane puikiai suprato, palaikė ir mokėjo užjausti grupės auklėtoja, mokykloje – mokytojai. Namuose – močiutė bei mano teta Jolanta su vyru Mariumi.

– Jūsų geriausias draugas?

– Artimiausias man žmogus ir geriausias draugas buvo ir iki šiol išliko močiutė – tėtės mama, suprantanti ir palaikanti įvairiausiose situacijose. Ji mane augino, apskritai labai daug padėjo, rūpinasi ir remia. Ji mane auklėjo, myli ir stengiasi, kad mano gyvenimas susiklostytų taip, kaip svajoju.

– Kada prasidėjo jūsų muzikinis kelias?

– Mano muzikinis kelias prasidėjo tuomet, kai savo močiutės, muzikos mokytojos, padedamas pramokau groti akordeonu, vėliau – vargonais. Ji nulėmė visą mano muzikinį kelią. Jei ne močiutės pastangos, tikrai nebūčiau prisijaukinęs tiek daug muzikos instrumentų, kuriais laisvalaikiu muzikuoju. Vėliau, šeštoką, su armonika ir bandonija supažindino kapelos „Pasagėlė“ vadovė Aušra Masteikaitė- Mičiulė. Septintokas pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Jaučiuosi itin dėkingas mokytojui Algirdui Marcinkevičiui, padėjusiam įveikti ir pamilti saksofoną. Ne- svetimas man ir sintezatorius.

– Kokiuose kolektyvuose teko muzikuoti?

– 2014-aisiais, kai baigiau muzikos mokyklą, buvau pakviestas į Jurbarko kultūros centro kapelą „Santaka“, kuriai vadovauja Petras Pojavis. Kiek vėlėliau įsiliejau į Jurbarko rajono Eržvilko bandonininkų kapelą, vadovaujamą Gintarės Stirbienės. Labai dėkingas likimui, kad mano gyvenimas taip klostosi. Su „Santakos“ ir „Bandonijos“ kolektyvais teko lankytis Vengrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Moldovoje, Lenkijoje, Rusijoje... Nebeįsivaizduoju savo muzikinio tobulėjimo be šių kolektyvų muzikantų, kurie tiek daug jau yra padėję siekiant muzikos aukštumų, be kurių apskritai neįsivaizduoju savo ateities.

– Kodėl pasirinkote studijas Vytauto Didžiojo universitete (toliau – VDU)?

– Studijas VDU pasirinkau todėl, kad Kaunas, kuriame yra ši aukštoji mokykla, arčiausiai namų, Jurbarko. Esu pučiamųjų klasės saksofono specialybės bakalauras, šį rugsėjį pradėjau ir magistro studijas. Specialybė labai patinka. Dėkingas esu kambario bendrabutyje, kurso draugams, dėstytojams, ypač specialybės dalyko. Nemažai žinių suteikė docentas Vidmantas Kijauskas, dėstęs pedagoginę praktiką. Jis buvo ir yra didelis pagalbininkas, į kurį galiu kreiptis įvairiausiais man rūpimais klausimais. Dėstytojas Linas Klebauskas – šiltas, supratingas žmogus, iš jo perėmiau didelį žinių bagažą, taip pat padeda tobulėti specialybės srityje ir dabar. Be galo dėkingas visiems VDU Muzikos akademijos darbuotojams, kurie prireikus visada ištiesia pagalbos ranką. Man čia mokytis gera.

– Kokiuose kolektyvuose dabar muzikuojate?

– Dalyvauju universiteto kameriniame ansamblyje, kurio vadovas – L.Klebauskas. Dar groju pučiamųjų orkestre, kuriam vadovauja Giedrius Vaznys, giedu bažnytiniame chore, vadovaujamame Rolando Daugėlos. Šilta, malonu bendrauti su šių kolektyvų vadovais ir nariais.

– Kokias problemas teko nugalėti studijuojant aukštojoje mokykloje?

– Teko, kaip ir kitiems muzikos specialybių studentams, kantriai ir motyvuotai dirbti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą. Kadangi gyvenimas ir studijos iš manęs pareikalauja daugiau pastangų nei iš kitų studentų, kai kuriais atvejais reikėjo būti darbštesniam už kitus norint pasiekti tų pačių rezultatų. Visuomet kildavęs poreikis, kad muzikiniai kūriniai būtų parašyti didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. Atsiskaitymai raštu būdavę sunkiausi, prašydavau, kad dėstytojai pateiktų testus, kurių šriftą galėčiau pasididinti. Nelengvai įveikiau anglų kalbą. O specialybė man – ir malonumas, ir hobis, ir gyvenimo pagrindas. Kasdien tad groju bent po 5 valandas.

– Ar svarbi studijuojant mūsų projekto teikiama parama?

– Projekto parama naudojuosi nuo pat pirmojo kurso. Socialinė stipendija, tikslinė išmoka, kurias teikia fondas – didelė paspirtis studijuojant. Džiaugiuosi, kad galiu ja naudotis siekdamas savo svajonės. Šios išmokos praverčia ir asmeninėms reikmėms: buičiai, gerovei, tobulėjimui. Tai svari parama padengiant studijų procese atsirandančias papildomas išlaidas. Universiteto darbuotojai, išklausę projekto mokymus, skirtus dirbantiems su specialiųjų poreikių studentais, geba kuo kvalifikuočiau ir išmoningiau mums, studentams, turintiems negalią, padėti. Beje, fondas yra nupirkęs ir perdavęs mano universitetui 7 vnt. ekrano programinės įrangos, skirtos neregiams ir silpnaregiams. Visa tai padėjo ir padeda man siekti tikslo – aukštojo mokslo.

– Jūsų svajonė...

– Norėčiau, kad mano sveikata nepablogėtų. Svajoju sėkmingai baigti Atlikimo meno studijų programos saksofono specialybės magistrantūrą ir įsidarbinti pučiamųjų orkestre.

S. Birgiolas – VDU Muzikos akademijos Atlikimo meno studijų programos saksofono specialybės magistrantas, muzikuoja universiteto ansamblyje, groja pučiamųjų orkestre. Nuotraukoje – Svajūnas muzikuoja su močiute Danute Birgioliene.

Svajūno sėkmės istorija

Tai – vienas iš daugelio įrodymų, jog negalia nėra kliūtis siekti aukštų tikslų. Ji suteikia išskirtinės stiprybės, išugdo valią. Projekto partnerio VDU Muzikos akademijos bendruomenei tai ypač gražus ir išskirtinis pavyzdys, S.Birgiolas vertinamas ir gerbiamas. Kai Svajūnas lipo į sceną atsiimti bakalauro diplomo jo močiutei braukiant džiaugsmo ašarą, o dekanas doc. dr. Saulius Gerulis sveikindamas spaudė jam ranką, pilna susirinkusiųjų salė palydėjo vaikiną audringoms ovacijomis ir sveikinimo šūksniais. Taip mokslo kolegos studentai įvertino vaikino pastangas ir darbą įveikiant gyvenimo suteiktus sunkumus, nugalint silpnybes, save patį. Fondo projekto kolektyvas linki Svajūnui džiaugsmingos kelionės į jo užsibrėžtą gyvenimo tikslą.

Fondo 2015–2021 m. vykdomo projekto funkcijos: tikslinių išmokų ir socialinių stipendijų teikimas studentams, turintiems negalią; mokymai, skirti aukštųjų mokyklų darbuotojams, dirbantiems su turinčiais specialiųjų poreikių; įrangos, skirtos minėtiems studentams, pirkimas ir perdavimas jų mokymo įstaigoms; informacijos apie projektą sklaida.