Čia susitinki su ateitim

Data

2017 01 20

Įvertinimas
0
AMmuge2017 (1).jpg

Į Kauno Žalgirio areną, kur surengta 6-oji šalies aukštųjų mokyklų mugė, snieginą, vaiskią š.m. vasario 18-ąją per Nemuno tiltus plūdo jaunimas: vyresniųjų klasių mokiniai, mokytojai, šalies aukštųjų mokyklų studentai, dėstytojai, verslininkai, politikai.

Jaunuoliai apipylė klausimais aukštųjų mokyklų atstovus, šurmuliavo koridoriais, lipte aplipo kiekvieną parodos dalyvių stendą.

Parodos atidarymas vyko, pasak kauniečio Sigito Šliažo, atstovavusio Kauno miesto savivaldybę, Lietuvos širdyje – Kaune pastatytos pačios didžiausios Baltijos šalyje arenos Amfiteatre. Akis traukė užrašas „Čia susitinki su ateitim“.

Sklandi, po trumpų aukštų svečių sveikinimų surengta diskusija „Kur turi eiti Lietuvos aukštasis mokslas“ stiprino šių žodžių tikrumo įspūdį.

Pasirinkęs kraštinę vietą viename prieš žiūrovus sustatytų baltų fotelių, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, dėkodamas už pagarbą jo užimamai pozicijai, pajuokavo „Dar nedainavom, o jau plojat“. Tolesnė jo kalba apie šalies aukštąjį mokslą kaip pagrindą nacionaliniaim saugumui buvo itin rimta. Pasak Seimo pirmininko, aukštasis mokslas šiandien tarsi parduodamas mugėje. Dėl studijų pradedame kovoti.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė taip pat prasmingiausia investicija kuriant šalį įvardijo  investiciją į žmogų, primindama garsiojo Nelsono Mandelos žodžius: „Ginklai, į kuriuos valstybės turi investuoti – švietimas“. Anot ministrės, šalies aukštojo mokslo laukia kokybės kryptis, ir studijų kokybė – ta prekė, kuria Kauno Žalgirio arenoje tądien turėtų būti prekiaujama.

Diskusijoje dalyvavę aukštųjų mokyklų rektoriai teigė, kad švietimas turėtų tapti prioritetine šalies sritimi, reiškė susirūpinimą drastiškai (50 proc.) sumažėjus Lietuvoje jaunimo. Pasidžiaugta, kad mažoje mūsų šalyse veikia išskirtinė universitetų sistema, galima pasirinkti visas specialybes (1000 programų siūloma), kurios studijuojamos Europoje ir pasaulyje. Apgailestauta dėl kol kas neaukštos studijų kokybės.

Politikai paantrino, kad į aukštąsias priimama per daug  žemo pasirengimo studijoms turinčių jaunuolių. Ir – laukite didelių permainų.

Diskusijoje dalyvavęs Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas perdavė studentų nuomonę:  studijų kokybe Lietuvos aukštosiose žema,  aukštųjų mokyklų - per gausu. Ypač svarbu studentams, kad mūsų šalies aukštojo mokslo sistema - mažiausiai socialiai jautri iš visos Europos. Studentai priversti dirbti, nes negali išgyventi, o tuo pačiu kenčia studijų kokybė. Pasigendama atvirumo iš aukštųjų mokyklų, surengiant atviras studentų apklausas,  atvirai aptariant, kas studentų siūloma.

Aukštųjų mokyklų rektoriai pritarė, kad nelengva moksleiviams rinktis iš tokios studijų programų gausos, todėl ši mugė labai pagelbėsianti. Aukštosios orientuojasi į rezultatus – sėkmingą absolventą, mokslinius tyrimus. Universitetai suteikia išsilavinimą, ne profesiją vien. Orientuojama į platų tarpdisciplininį mąstymą, siekiant išmokyti žmogų mokytis visą gyvenimą. Išugdyti asmenybę, kuri sugebėtų savimi pasirūpinti. Tad asmenybę ugdyti turėtų taip pat asmenybės.

Įdomiame ir prasmingame renginyje dalyvavo ir Valstybinio studijų fondo atstovai, iš kurio stendo žaibiškai išgraibstytos informacinės skrajutės, pieštukai, tušinukai bei pakabučiai su logotipu.  Dalinomės informacija  apie visas vykdomas veiklas. Nemažo susidomėjimo sulaukė informacija apie Valstybinio studijų fondo vykdomą projektą „Studijų prieinamumo didinimas“ ir jo teikiamą pagalbą studentams, turintiems negalią, bei aukštosioms mokykloms, teikiančioms studijas tokių poreikių studentams (investuojant į infrastruktūrą, į darbuotojų kvalifikaciją).