Ar aukštasis mokslas atviras specialiųjų poreikių turintiems studentams?

Data

2019 12 16

Įvertinimas
0
auditorija.jpg
Didinant studijų prieinamumą svarbu pritaikyti aukštųjų mokyklų aplinką.

 

Atsakymo į šį klausimą ieškojo studentai ir ekspertai šių metų lapkritį Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotoje to paties pavadinimo konferencijoje.

 

Renginio metu į susirinkusiuosius kreipęsis švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys informavo, jog šiuo metu Vyriausybei pateikti siūlymai Mokslo ir studijų įstatyme nustatyti aukštųjų mokyklų studentams, turintiems negalią, skiriamos papildomos paramos, reikalingos studijų prieinamumui didinti ir specialiesiems poreikiams tenkinti, sąlygas ir dydį.

Siūloma sujungti dvi šiuo metu mokamas išmokas – Valstybinio studijų fondo teikiamą tikslinę išmoką ir Neįgaliųjų reikadepartamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansinę tikslinę išmoką.

 

Finansinė parama daugeliui studentų, turinčių negalią, tampa tvirtu ramsčiu siekiant aukštojo mokslo.

Patirtimi dalijosi Lietuvos ne­galios organizacijų forumo projek­vadovė Lina Gerbenčiūtė. Pra­nešėja atkreipė dėmesį į svarbą keisti negalios įvaizdįmedici­ninio į grįstą žmogaus teisėmis. Tais atvejais, kai studentų ir mokyklų bendruomenės savival­da imasi iniciatyvos, judėjimas iš apačios eina teisinga linkme. Taip, pasak jos, vyksta Vilniaus universitete.

 

Stinga sisteminio požiūrio

 

Šiuo metu jau imama kalbėtis net ne apie specialiuosius, o apie kiekvieno asmens individualius poreikius.

Lietuvos negalios organizacijų forumo duomenimis, Lietuvos aukš­tosiose mokyklose šiuo metu mokosi apie tūkstantį specialiųjų po­reikių turinčių studentų, tačiau pasigendama sisteminio požiūrio į aukštojo mokslo prieinamumą žmonėms, turintiems negalią, ma­žai dėmesio skiriama „nemato­moms“ negalioms, kurios dažnai ne mažiau apsunkina studijų pro­cesą.

Vyriausybės strateginės analizės centro politikos analitikė Vaida Šaukeckienė pranešime „Kaip aukštosiose mokyklose jau­čiasi sveikatos sutrikimų turin­tys studentai? EUROSTUDENT tyrimo rezultatai“ pažymėjo, kad, remiantis statistikos duomeni­mis, iš studentų, turinčių svei­katos sutrikimų, teigiamai gau­namą paramą vertina tik kas penktas (pagal šį kriterijų Lie­tuva yra arti E.S. vidurkio).

Jie labiau pažeidžiami finansiškai, pasižymi žemesniu priklausy­mo aukštojo mokslo bendruomenei jausmu, dažniau patiria psicholo­ginių ir kitokių sunkumų.

Patirtimi dalijosi ir vienų didžiausių Lietuvoje aukštųjų mo­kyklų – Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto – atstovai.

Vilniaus universiteto neįgaliųjų reikalų koordinatorė Indrė Šir­vinskaitė pranešime „Atviras neį­galiesiems universitetas: patirtis, iššūkiai ir galimybės“ teigė, jog reikia tiesiog įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių kon­vencijos nuostatas. Aukštosios mo­kyklos jau prisiima atsakomybę atlikdamos tai, kas nuo priklauso, o koordinavimoVyriausybės pasigendančios.

Vytauto Didžiojo universiteto Studentų reikalų departamento direktorius Mantas Simanavi­čius pranešime „Neįgalus studentas – ne tik statistinis vienetas“ teigė, jog negalią turintys studentai turėtų dalyvauti procese – be jų nežinotume, kokią techniką pirkti, kuriame pasta­te statyti, su kokiais iššūkiais susiduriama dėl studijų, karje­ros, praktikos, tarptautinio mobilumo.

Apie universalaus dizaino būtinybę aukštosiose mokyklose, jo esmę, kaip įgalinančią filosofiją, dėstė Centrinės projektų valdy­mo agentūros ekspertė Justina Jakštienė pranešime „Universalaus dizaino principų taikymas didinant studijų galimybių priei­namumą specialiųjų poreikių tu­rintiems studentams“. Pranešė­jos nuomone, universalus dizai­nas – tai ne tik infrastruktūra, bet ir mokymosi metodai, procesas. Universalus dizainas neparemtas siekiu pritaikyti aplinką neįgaliesiems, tikslas – pritaikyti aplinką visiems asmenims, kad ir kokių individualių poreikių jie turėtų. Visi pranešėjai, kalbėda­mi apie studijų proceso pritaikymą ir individualizavimą, karto­jo, kad pritaikomas turi būti ne mokymosi turinys, o formos: informacijos pateikimo, mokymo­si, atsiskaitymo.

Renginyje Valstybinio studijų fondo indėlį į aukštojo mokslo prieinamumo gerinimą studen­tams, turintiems negalią, pristaprojekto „Studijų prieinamu­mo didinimas“ vadovė Ieva Ruta­vičiūtė.

 

Priemonės, palengvinančios siekti aukštojo mokslo

 

Studijos neįgaliajam gali tap­ti nelengvu iššūkiu, ypač tuo atveju, jei jo sveikatos būklė nėra pastovi, gali pablogėti, pagerėti. Baimė, jog negalės tęsti studijų, o jas nutraukus – vykdyti finansinių įsipareigojimų kartais tam­pa aplinkybe, atgrasančia apsk­ritai ryžtis pradėti studijuoti.

Tokiose situacijose valstybė tiesia pagalbos ranką – studentai, turintys negalią, atleidžiami nuo finansinių įsipareigojimų: nuo studijų krepšelio grąžinimo valstybės finansuojamų studijų nutraukimo atveju ir valstybės remiamų paskolų vienoms studi­joms grąžinimo.

Šios priemonės tampa tvirta paskata studentams, turintiems negalią, siekti ir pasiekti aukšto­jo mokslo.

 

Socialinės stipendijos ir tikslinės išmokos

 

Valstybinis studijų fondas nuo 2015 m. rugsėjo vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamą pro­ jektą „Studijų prieinamumo didinimas“, kurio tikslas – visokeriopai gerinti studijų prieinamu­mą ir sąlygas Lietuvos aukšto­siose mokyklose studijuojantiems studentams, turintiems negalią ar specialiųjų poreikių.

Vienos didžiausių ir reikšmingiausių projekto veiklų – sociali­nių stipendijų ir tikslinių išmo­kų teikimas.

Studentai, kuriems nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumo lygis ar sunkus arba vidutinis neį­galumo lygis, ir atitinkantys kitus teisės aktuose nustatytus rei­kalavimus gali pretenduoti į socialinę stipendiją bei tikslinęmoką, skirtą su studijų reikmėmis susijusioms išlaidoms padeng­ti. Socialines stipendijas taip pat gali gauti studentai nepasiturinčių šeimų bei tėvų netekę stu­dentai.

Finansinė parama daugeliui studentų, turinčių negalią, tampa tvirtu ramsčiu siekiant aukš­tojo mokslo. Apklausų duomeni­mis, dažniausiai išmokos panaudojamos mokymosi medžiagai (va­dovėliams, knygoms), vaistams, medicinos priemonėms, kompiuteriui, spausdintuvui, programinei įrangai įsigyti, transporto išlaidoms padengti, sveikatos prie­žiūros paslaugoms, reabilitacijai; maistui, būstui, mokesčiams, dra­bužiams, avalynei; asistentams, konspektuotojams, gestų kalbos vertėjams. Kartais – laisvalai­kiui, pramogoms, rekreacijai.

Vidutiniškai tikslines išmokas ir socialines stipendijas pagal darbingumo lygio kriterijų gauna apie 550 studentų.

 

Rengiami aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymai

 

Dažnai sakoma, kad pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių. Todėl kuriant visiems atvirą aukštąjį mokslą ne mažiau svarbu ne tik fizinės aplinkos ar infrastruktū­ros pritaikymas, bet ir aukštųjų mokyklų personalo, dėstytojų, akademinės bendruomenės atvi­rumas ir pasirengimas dirbti su įvairius individualius poreikius turinčiais studentais.

Vykdant projektą „Studijų priei­namumo didinimas“ rengiami mo­kymai, skirti aukštųjų mokyklų darbuotojams. Nuo 2012 metų juo­se dalyvavo apie 250 žmonių, mo­kymai iki šiol populiarūs ir laukiami.

Patyrę lektoriai mokymų daly­viams suteikia specifinių žinių apie negalios rūšis ir sąlygotus specialiuosius poreikius, techni­nės pagalbos priemones bei aplin­kos pritaikymą, studijų proceso, ugdymo turinio individualizavimą bei užduočių, atsiskaitymo formų, pasiekimų vertinimo pri­taikymo galimybes.

O svarbiausias mokymų tikslas – plėsti dalyvių požiūrį ir skleisti žinią, jog asmuo, turintis negalią, yra ir privalo būti laikomas lygia­verčiu, galinčiu, siekiančiu ir pasiekiančiu aukštojo mokslo. Tai itin aktualu ir patiems specialiųjų poreikių turintiems studentams, mokslo procese bendraujantiems su aukštųjų mokyk personalu.

 

Aukštosios mokyklos pritaikymas studentui, turinčiam negalią

 

Mokymuose aukštųjų mokyklų darbuotojams dėstoma apie geistiną aplinką, kuri turėtų vyrauti šalies aukštosiose mokyk­lose, kad būtų tinkama visiems studijuojantiesiems.

Projektas „Studijų prieinamumo didinimas“ padeda aukšto­sioms mokykloms projekto part­nerėms pritaikyti fizinę ir infor­macinę aplinką specialiųjų poreikių studentams.

Techninei ir programinei įran­gai, perduodamai mokymo įstaigoms, pirkti projekte numatyta 289 590 eurų suma. Paprastai vienu kartu stengiamasi pagel­bėti tam tikrą negalią turintiems studentams.

Štai regos negalią turinčių stu­dentų darbo ir mokymosi vietoms įrengti jau perduoti Braille’io rašto spausdintuvai ir specializuo­tos Braille’io rašto klaviatūros, teksto skaitymo įrenginiai, ekrano skaitymo programinė įran­ga ir kita. Ateinančiais metais planuojama įsigyti specializuo­tų baldų, pritaikytų judėjimo negalią turintiems asmenims.

 

Studijų prieinamumo galimybių sklaida

 

Informacijos sklaida – ketvirtoji projekto „Studijų prieinamu­mo didinimas“ vykdoma itin svar­bi funkcija – kuo plačiau skleis­ti žinią apie studijų galimybes asmenims, turintiems negalią, aplinkos ir studijų proceso pritaikymą, finansinę paramą.

Kiekvieno semestro pradžioje apie tikslinių išmokų gavimo tvarką skelbiama ne vien Valstybinio studijų fondo projekto skil­tyje, bet ir didžiųjų šalies mietų viešajame transporte. Studentų, turinčių negalią, sėkmės istori­jas bei kitą informaciją viešina­me žiniasklaidoje.

Rengiame pasitarimus, susiti­kimus, diskusijas studijų prieinamumo klausimais su projekto partneriais, nevyriausybinių ir kitų organizacijų atstovais. Kas­met dalyvaujame ne vien parodoje „Studijos“, bet ir aukštųjų mo­kyklų, atvirų durų, karjeros planavimo renginiuose.

Į klausimą, ar aukštasis moks­las atviras specialiųjų poreikių turintiems studentams, atsaky­ti vienareikšmiškai „taip“ dar ne­galime, tačiau galime pasidžiaugti, kad tvirtai judame teigiamų pokyčių link, kalbame apie problemas ir ieškome sprendimų.